Interneto naujienų srautas šiandien primena mišką, kuriame vis sunkiau atskirti, kas parašyta žmogaus, o kas sugeneruota algoritmo. Dirbtinis intelektas jau seniai rašo straipsnius, komentarus, net interviu imituojančius tekstus. Kai kurie iš jų visai neblogi, kiti – akivaizdžiai dirbtiniai, tik reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį.
1. Per daug sklandus, bet tuščias tekstas
Vienas pirmų signalų – tekstas skamba gražiai, sakiniai gerai sudėlioti, bet perskaičius lieka jausmas, kad nieko konkretaus nesužinojai. AI dažnai generuoja bendro pobūdžio frazes, kurios tinka bet kokiai temai, bet nesuteikia jokios naujos informacijos ar konteksto.
2. Šaltinių trūkumas arba jų neaiškumas
Tikri žurnalistai paprastai nurodo, iš kur gavo informaciją – konkretų asmenį, instituciją, dokumentą. Dirbtinio intelekto sugeneruotuose tekstuose šaltiniai dažnai būna miglotai apibūdinti: „ekspertai teigia“, „tyrimai rodo“, be jokių konkrečių nuorodų ar pavardžių.
3. Pasikartojanti struktūra ir frazės
Perskaitę kelis straipsnius iš to paties šaltinio, gali pastebėti tam tikrą šabloną – panašiai sudarytus sakinius, tas pačias jungiamąsias frazes, panašų paragrafų ilgį. Žmogus rašydamas natūraliai varijuoja stilių, o algoritmas linkęs kartoti tam tikrus modelius.
4. Emocijų nebuvimas ten, kur jos turėtų būti
Kalbant apie tragediją, konfliktą ar jautrią temą, žmogaus parašytame tekste dažnai jaučiasi tam tikras tonas – užuojauta, pyktis, sarkazmas. AI tekstai šiuo atžvilgiu būna keistai neutralūs, tarsi autorius pats nesuprastų, apie ką rašo.
5. Faktinės klaidos ar prasimanyti detalės
Vadinamosios „haliucinacijos“ – kai dirbtinis intelektas tiesiog sugalvoja faktus, datas, citatas ar net žmones – vis dar dažnas reiškinys. Jei straipsnyje minima citata, kurios niekur kitur rasti negali, verta suabejoti jos autentiškumu.
6. Nuotraukos ir iliustracijos atrodo „ne visai taip“
Kartu su tekstu dažnai naudojamos ir AI sugeneruotos nuotraukos. Jose gali būti keistai atrodantys pirštai, asimetriški veidai, neįprastas fonas ar objektai, kurie fiziškai neturėtų taip atrodyti. Tai vienas paprasčiausių būdų atpažinti dirbtinį turinį.
7. Straipsnio autoriaus neaiškumas
Jei po straipsniu nėra nurodyta konkretaus autoriaus, arba autorius atrodo kaip bendrinis pseudonimas be jokios istorijos ar kitų publikacijų, verta būti atsargiam. Tikri žurnalistai turi savo balsą, savo ankstesnius darbus, į kuriuos galima pažiūrėti.
Ką daryti su visa šia informacija
Nei vienas iš šių požymių pavieniui nėra 100% įrodymas, kad tekstas parašytas mašinos – žmonės irgi kartais rašo blankiai, be šaltinių ar su klaidomis. Bet kai keli požymiai susiduria kartu, verta sustoti ir pagalvoti dar kartą. Skaitytojo budrumas šiandien tampa tokia pat svarbia įgūdžių dalimi kaip ir gebėjimas skaityti apskritai – tik dabar reikia mokėti skaityti ne tik žodžius, bet ir tai, kas už jų slypi, arba nesislepi.