Kodėl verta investuoti laiką į naujienų stebėjimo sistemą
Gyvename informacijos pertekliaus eroje. Kiekvieną dieną publikuojami milijonai straipsnių, pranešimų, tyrimų ir nuomonių. Kai kurie iš jų gali būti kritiškai svarbūs jūsų verslui, karjerai ar asmeniniams interesams, tačiau dauguma – tiesiog triukšmas. Problema ta, kad neturint aiškios sistemos, svarbi informacija paskęsta bendrame sraute arba tiesiog praslydžia pro akis.
Daugelis žmonių vis dar pasitiki atsitiktinumu – naršo socialinių tinklų srautus, retkarčiais užsuka į naujienų portalus ar tikisi, kad kas nors pasidalins svarbiu straipsniu. Toks požiūris veikia tol, kol nepraleidi tos vienos naujienos, kuri galėjo pakeisti viską. Galbūt konkurentas pristatė naują produktą, o jūs sužinojote apie tai per vėlai. Galbūt jūsų srityje pasirodė svarbus tyrimas, kuris galėjo pakeisti jūsų strategiją. Arba tiesiog praradote galimybę dalyvauti diskusijoje, kai tema dar buvo aktuali.
Efektyvi naujienų stebėjimo sistema – tai ne prabanga, o būtinybė bet kam, kas nori išlikti konkurencingas savo srityje. Ji leidžia ne tik negaišti laiko beprasmiam naršymui, bet ir užtikrina, kad svarbi informacija visada pasieks jus laiku. Geriausia žinia – tokią sistemą sukurti nėra nei sunku, nei brangu.
Nuo ko pradėti: apibrėžkite savo informacinius poreikius
Prieš kurdami bet kokią sistemą, turite aiškiai suprasti, kokios informacijos jums iš tiesų reikia. Daugelis žmonių šį žingsnį praleidžia ir tiesiog pradeda sekti viską, kas atrodo įdomu. Po kelių savaičių jie skęsta informacijoje ir visiškai nustoja ją sekti.
Pradėkite nuo paprasto pratimo: pasiimkite popieriaus lapą ir užsirašykite 5-10 temų ar sričių, kurios yra tikrai svarbios jūsų darbui ar interesams. Būkite konkretūs. Vietoj „technologijos” geriau rašykite „dirbtinio intelekto taikymas marketinge” arba „naujos programavimo kalbos”. Vietoj „verslas” – „Lietuvos startuolių finansavimas” ar „e-komercijos tendencijos Baltijos šalyse”.
Kitas svarbus aspektas – nustatyti prioritetus. Ne visos naujienos yra vienodai svarbios. Kai kurios temos gali būti kritinės ir reikalauja nedelsiant sužinoti apie bet kokius pokyčius. Kitos – įdomios, bet ne skubios. Pavyzdžiui, jei dirbate su akcijų rinka, realaus laiko naujienos apie jūsų portfelio įmones yra kritinės. Tuo tarpu bendros ekonomikos tendencijos gali būti sekamos rečiau.
Taip pat verta pagalvoti apie šaltinius. Kokie portalai, autoriai ar ekspertai jūsų srityje yra patikimiausi? Kieno nuomonė jums svarbi? Sudarykite preliminarų sąrašą – jį vėliau galėsite papildyti ar koreguoti, bet turėti pradinį tašką labai padeda.
RSS srautai – pamiršta, bet vis dar galinga technologija
Kalbant apie naujienų stebėjimą, RSS (Really Simple Syndication) yra viena iš labiausiai neįvertintų technologijų. Daugelis žmonių apie ją net negirdėjo arba mano, kad tai kažkas seno ir nebereikalingo. Tiesą sakant, RSS vis dar yra vienas efektyviausių būdų sekti naujienas iš įvairių šaltinių vienoje vietoje.
RSS veikia labai paprastai: svetainės publikuoja savo turinį specialiu formatu, kurį galite prenumeruoti naudodami RSS skaitytuvą. Kai svetainėje pasirodo naujas straipsnis, jis automatiškai atsiranda jūsų skaitytuve. Jokių algoritmų, kurie sprendžia, ką jums rodyti. Jokios reklamos tarp įrašų. Tiesiog grynas turinys iš jūsų pasirinktų šaltinių.
Populiariausi RSS skaitytuvai yra Feedly, Inoreader ir The Old Reader. Visi jie veikia panašiai: pridedame norimų svetainių RSS srautus ir gaunate visas naujienas vienoje vietoje. Feedly yra ypač patogus pradedantiesiems – jis turi švarų, intuityvų interfeisą ir nemokama versija dažniausiai pakanka. Inoreader siūlo daugiau pažangių funkcijų, tokių kaip sudėtingi filtrai ir automatizavimas.
Kaip rasti svetainės RSS srautą? Dažniausiai tai paprasta – ieškokite oranžinio RSS simbolio svetainėje arba tiesiog pridėkite /feed ar /rss prie svetainės adreso. Daugelis naujienų portalų, tinklaraščių ir net YouTube kanalų palaiko RSS. Jei svetainė neturi RSS, galite naudoti tokius įrankius kaip FetchRSS ar RSS.app, kurie sukuria RSS srautus iš beveik bet kokios svetainės.
Google Alerts ir panašūs įrankiai specifinei informacijai sekti
Kartais jums reikia sekti ne visą svetainę, o tik konkrečias temas, raktinius žodžius ar net paminėjimus. Čia puikiai pasitarnauja Google Alerts – nemokamas Google įrankis, kuris siunčia pranešimus el. paštu, kai internete pasirodo nauja informacija pagal jūsų nustatytus kriterijus.
Sukurti Google Alert yra labai paprasta. Eikite į google.com/alerts, įveskite raktinį žodį ar frazę, kurią norite sekti, ir pasirinkite, kaip dažnai norite gauti pranešimus. Galite nustatyti, ar norite gauti kiekvieną naują rezultatą iš karto, ar geriau gauti suvestinę kartą per dieną ar savaitę.
Tačiau čia yra keletas gudrybių, kaip padaryti Google Alerts tikrai naudingus. Pirma, naudokite kabutes ieškodami tikslios frazės. Pavyzdžiui, „dirbtinis intelektas Lietuvoje” duos tikslesnių rezultatų nei dirbtinis intelektas Lietuvoje be kabučių. Antra, naudokite minuso ženklą (-) pašalinti nereikalingus žodžius. Pavyzdžiui, Tesla -automobilis, jei jus domina įmonė, o ne jos automobiliai.
Trečia, nustatykite šaltinių tipus. Google Alerts leidžia filtruoti rezultatus pagal naujienas, tinklaraščius, video ar diskusijas. Jei jums svarbios tik rimtos naujienų svetainės, pasirinkite „Naujienos” kaip šaltinį. Ketvirta, eksperimentuokite su regionais ir kalbomis – tai ypač svarbu, jei sekate lokalias temas.
Be Google Alerts, verta pažvelgti ir į alternatyvas. Talkwalker Alerts veikia panašiai kaip Google Alerts, bet kartais suranda skirtingus rezultatus. Mention ir Brand24 yra mokami įrankiai, kurie siūlo daug daugiau funkcijų – socialinių tinklų stebėjimą, sentimento analizę ir geresnį filtravimą, bet jie labiau tinka verslui nei asmeniniam naudojimui.
Socialinių tinklų panaudojimas protingai
Socialiniai tinklai gali būti puikus naujienų šaltinis, bet tik jei juos naudojate sąmoningai. Problema ta, kad dauguma žmonių tiesiog slenka per srautą ir tikisi atsitiktinai užkliūti už ko nors įdomaus. Tai neveikia, nes algoritmai rodo ne tai, kas svarbu, o tai, kas generuoja įsitraukimą.
Twitter (dabar X) vis dar yra vienas geriausių šaltinių realaus laiko naujienoms, ypač technologijų, verslo ir politikos srityse. Raktas – sukurti gerai kuruotą sąrašą žmonių, kuriuos sekate. Nesekite šimtų atsitiktinių paskyrų. Vietoj to, raskite 50-100 tikrų ekspertų, žurnalistų ir lyderių savo srityje. Naudokite Twitter sąrašus (Lists) funkciją, kad sugrupuotumėte paskyras pagal temas – taip galėsite matyti naujienas iš specifinių sričių neužteršdami pagrindinio srauto.
LinkedIn tapo labai svarbiu profesionalių naujienų šaltiniu. Čia raktas – aktyviai naudoti hashtag’us ir sekti įmones bei lyderius, kurie reguliariai dalijasi įžvalgomis. LinkedIn taip pat turi „Naujienos” sekciją, kuri agregoja svarbiausius straipsnius pagal jūsų sritį. Nors algoritmas ne visada tobulas, tai geras būdas greitai pamatyti, kas šiuo metu diskutuojama jūsų profesinėje bendruomenėje.
Reddit gali būti aukso kasykla, jei rasite tinkamus subreddit’us. Beveik kiekvienai sričiai yra aktyvios bendruomenės, kur žmonės dalijasi naujienomis, diskutuoja ir analizuoja. Pavyzdžiui, r/technology, r/science, r/worldnews – tai tik keletas populiariausių. Raktas – rasti specializuotus subreddit’us jūsų konkrečiai sričiai ir naudoti jų filtrus (Hot, New, Top) strategiškai.
Svarbu: sukurkite atskirus profilius ar paskyras naujienų sekimui. Jūsų asmeninė Facebook paskyra, kur matote draugų nuotraukas ir gimtadienių sveikinimus, neturėtų būti maišoma su profesionaliu naujienų sekimu. Tai padės išlaikyti fokusą ir nesiblaškti.
Automatizavimo galimybės ir įrankiai
Kai jau turite aiškią sistemą, kas ir kur sekama, atėjo laikas pagalvoti apie automatizavimą. Tikslas – kad svarbi informacija ateitų pas jus, o ne jūs turėtumėte nuolat tikrinti dešimtis šaltinių.
IFTTT (If This Then That) ir Zapier yra du populiariausi automatizavimo įrankiai, kurie gali sujungti skirtingas platformas ir sukurti automatines darbo eigas. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad kiekvieną kartą, kai jūsų konkurentas paskelbia naują tinklaraščio įrašą, jis automatiškai išsaugomas jūsų Notion ar Evernote užrašuose. Arba kad naujienos su specifiniais raktiniais žodžiais iš RSS srautų automatiškai siunčiamos į Slack kanalą ar Telegram grupę.
IFTTT yra paprastesnis ir turi nemokamą versiją, kuri dažniausiai pakanka asmeniniam naudojimui. Zapier galingesnis, bet daugelis funkcijų reikalauja mokamos prenumeratos. Pradedantiesiems rekomenduočiau pradėti nuo IFTTT ir tik vėliau, jei reikia sudėtingesnių scenarijų, pereiti prie Zapier.
Dar vienas naudingas automatizavimo aspektas – el. pašto filtrai. Jei gaunate daug naujienų laiškų ar pranešimų, sukurkite Gmail ar Outlook filtrus, kurie automatiškai žymi, kategorizuoja ar net persiunčia laiškus pagal tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, visi Google Alerts gali automatiškai patekti į atskirą aplanką su žyme „Naujienos”, o kritiniai pranešimai – būti pažymėti kaip svarbūs.
Notion ar Obsidian gali tapti jūsų centrine naujienų ir žinių baze. Galite sukurti šablonus, kur automatiškai ar rankiniu būdu saugote įdomius straipsnius, pridedame savo komentarus ir nuorodas. Vėliau visa ši informacija tampa lengvai ieškoma ir naudojama. Tai ypač naudinga, kai reikia grįžti prie senesnės informacijos ar matyti tendencijas laikui bėgant.
Kaip apdoroti informaciją ir nepaskęsti joje
Turėti gerą naujienų stebėjimo sistemą – tai tik pusė darbo. Kita pusė – mokėti efektyviai apdoroti gautą informaciją. Daugelis žmonių sukuria puikias sistemas, bet paskui skęsta šimtuose neperskaitytų straipsnių ir pranešimų.
Pirmiausia – nustatykite konkretų laiką naujienų peržiūrai. Tai gali būti 15-30 minučių ryte su kava arba pietų pertraukos metu. Svarbu, kad tai būtų reguliaru ir apribota laiko. Naujienų skaitymas negali tapti visą dieną trunkančia veikla. Jei per tą laiką neperspėjate visko peržiūrėti – nieko baisaus, rytoj bus naujas ciklas.
Naudokite „trijų kategorijų” metodą, skaitydami naujienas:
– Skaityti dabar – informacija, kuri yra kritinė ir reikalauja nedelsiant sužinoti
– Išsaugoti vėliau – įdomūs straipsniai, kuriuos verta perskaityti, bet ne skubiai
– Praleisti – viskas kita
Dauguma naujienų turėtų patekti į „Praleisti” kategoriją. Taip, tai gali atrodyti šiurkštu, bet realybė tokia, kad ne visa informacija verta jūsų dėmesio. Mokėjimas greitai nuspręsti, kas svarbu, o kas ne – tai įgūdis, kuris tobulėja su praktika.
Išsaugotai informacijai naudokite „vėliau skaityti” programėles kaip Pocket, Instapaper ar Readwise. Jos leidžia išsaugoti straipsnius vienu paspaudimu ir perskaityti juos patogiu metu, net be interneto ryšio. Be to, šios programėlės dažnai turi geresnį teksto formatavimą nei originalios svetainės – be reklamos ir blaškančių elementų.
Svarbu: nebandykite perskaityti kiekvieno straipsnio nuo pradžios iki pabaigos. Išmokite greitai skaityti – peržvelkite antraštes, pirmą ir paskutinį pastraipą, raktines mintis. Jei straipsnis tikrai vertas dėmesio, tada skirkite jam daugiau laiko. Bet dauguma straipsnių galima suprasti per minutę ar dvi.
Specialūs atvejai: nišinės temos ir ekspertinė informacija
Jei jūsų sritis yra labai specifinė ar nišinė, standartiniai naujienų šaltiniai gali būti nepakankami. Čia reikia kiek kitokio požiūrio.
Akademiniai tyrimai ir mokslinės publikacijos dažnai nepatenka į įprastus naujienų kanalus. Jei jūsų darbas ar interesai susiję su mokslu, verta naudoti Google Scholar Alerts. Tai veikia panašiai kaip Google Alerts, bet skirta akademinėms publikacijoms. Galite sekti konkrečius autorius, temas ar net citatas.
ResearchGate ir Academia.edu yra socialiniai tinklai mokslininkams, kur galite sekti tyrėjus ir gauti pranešimus apie jų naujas publikacijas. Nors šios platformos turi savo problemų, jos vis tiek yra naudingas papildomas šaltinis specifinei informacijai.
Profesinės asociacijos ir organizacijos dažnai turi savo naujienlaiškius, žurnalus ir pranešimus, kurie nepublikuojami viešai. Jei dirbate specifinėje srityje, tikrai verta tapti tokių organizacijų nariu ar bent užsiprenumeruoti jų komunikaciją. Tai dažnai būna vertingiausia ir aktualiausią informacija jūsų srityje.
Podcast’ai ir video turinys taip pat gali būti svarbūs naujienų šaltiniai, nors juos sunkiau integruoti į sistemą. Naudokite podcast’ų programėles kaip Spotify ar Apple Podcasts ir sukurkite sąrašus pagal temas. Daugelis podcast’ų turi ir RSS srautus, kuriuos galite pridėti į savo skaitytuvą. YouTube kanalams galite naudoti RSS srautus arba tiesiog užsiprenumeruoti ir įjungti pranešimus svarbiems kanalams.
Niche bendruomenės ir forumai – Discord serveriai, Slack grupės, specializuoti forumai – dažnai būna vietos, kur naujienos pasirodo greičiau nei bet kur kitur. Pavyzdžiui, daugelis technologijų bendruomenių turi Discord serverius, kur žmonės dalijasi naujienomis realiu laiku. Problema ta, kad tokios bendruomenės gali būti labai triukšmingos, todėl svarbu naudoti nutildymo funkcijas ir sekti tik svarbiausius kanalus.
Kai sistema veikia: kaip išlaikyti ir tobulinti
Sukūrę naujienų stebėjimo sistemą, nesitikėkite, kad ji veiks tobulai amžinai. Informacijos kraštovaizdis nuolat keičiasi – atsiranda nauji šaltiniai, seni tampa neaktualūs, jūsų interesai ir prioritetai taip pat keičiasi.
Kas ketvirtį skirkite valandą ar dvi savo sistemos auditui. Peržiūrėkite, kokius šaltinius sekate – ar jie vis dar aktualūs? Ar yra šaltinių, kurie retai teikia vertingos informacijos? Ar yra temų, kurias turėtumėte pridėti ar pašalinti? Tai gali atrodyti kaip papildomas darbas, bet iš tikrųjų tai investicija, kuri sutaupo daug laiko ilgalaikėje perspektyvoje.
Stebėkite savo elgesį. Jei pastebite, kad nuolat praleidžiate tam tikro šaltinio naujienas arba visada skaitote kito – tai aiškus signalas, ką reikėtų koreguoti. Jei kaupiasi šimtai neperskaitytų straipsnių „vėliau skaityti” sąraše – galbūt jūsų filtrai per daug atlaidūs arba tiesiog išsaugote per daug.
Technologijos taip pat tobulėja. Kas pusmetį verta pasižiūrėti, ar neatsirado naujų įrankių ar funkcijų, kurie galėtų pagerinti jūsų sistemą. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais atsirado AI pagrindu veikiančių naujienų agregatorių, kurie gali automatiškai apibendrinti straipsnius ar išskirti svarbiausias mintis. Nors šie įrankiai dar ne tobuli, kai kurie jau yra gana naudingi.
Dalinkitės savo sistema su kolegomis ar bendraminčiais. Kartais geriausia informacija ateina ne iš automatinių sistemų, o iš žmonių, kurie dalijasi tuo, ką rado. Sukurkite nedidelę grupę žmonių su panašiais interesais ir reguliariai dalinkitės įdomiomis naujienom. Tai gali būti paprasta WhatsApp grupė ar Slack kanalas. Tokia kolektyvinė kuracija dažnai suranda tai, ką praleido net geriausia automatinė sistema.
Ir pats svarbiausias patarimas – nebijokite eksperimentuoti. Nėra vienos „teisingos” naujienų stebėjimo sistemos. Tai, kas veikia vienam žmogui, gali visiškai netikti kitam. Išbandykite skirtingus įrankius, metodus ir požiūrius. Su laiku rasite savo optimalų derinį, kuris bus efektyvus būtent jums. Sistema turėtų tarnauti jums, o ne atvirkščiai – jei kažkas neveikia ar jaučiate, kad tai tampa našta, keiskite. Gera naujienų stebėjimo sistema turėtų sutaupyti jūsų laiką ir sumažinti stresą, o ne pridėti dar vieno rūpesčio prie jau esančių.