Kai kurios ligos, tūnodamos mūsų organizme, iš pradžių nerodo jokių simptomų. Ir tik pasijutę blogai, pradedame eiti pas gydytojus ir ieškoti blogos savijautos priežasčių. Vis dėlto geriausia nelaukti, kol liga suvešės, o imtis profilaktinių priemonių sveikatai užtikrinti. Anksti nustatyta diagnozė labai palengvina gydymo eigą, todėl profilaktinė sveikatos patikra yra reikalinga kiekvienam – ir jaunam, ir senam. Vienas iš tokių patikros būdų – echoskopija.

Kas yra echoskopija?

Echoskopija yra tyrimas ultragarsu – garso bangomis, kurios gerai sklinda skysčiais. Šias bangas generuoja specialus aparatas – echoskopas. Jame naudojami įvairūs pjezokristalai, kurie, veikiami elektros srovės, skleidžia ultragarsą. Šis, atsispindėjęs nuo audinių ir skysčių, pavirsta raiškiu vaizdu echoskopo ekrane. Pagal ekrane matomą vaizdą gydytojas vertina organų būklę.

Svarbu paminėti, kad echoskopinis tyrimas yra nei skausmingas, nei kenksmingas. Kartais jis sumaišomas su kitais tyrimais, pavyzdžiui, rentgenologiniu, kurio metu naudojama jonizuojančioji (radioaktyvi) spinduliuotė. Atliekant echoskopiją, nepastebėti jokie šalutiniai poveikiai, todėl jis puikiai tinka tiek diagnostikai, įtariant ligą, tiek profilaktikai.

Echoskopija padeda pastebėti ir ankstyvą vėžį

Viena klastingiausių ligų – vėžys. Tai aktuali tiek Lietuvos, tiek kitų šalių problema, nes pastebimas išaugęs onkologinių ligų skaičius. Tačiau, aptikus ligą ankstyvoje stadijoje, gydymas būna gana paprastas, o sveikata – pernelyg nesutrikdyta. Manoma, kad profilaktinės priemonės gali sumažinti apie 50 procentų sergamumą vėžiu. Į šias priemones įeina tiek sveikos gyvensenos principai, tiek įvairūs tyrimai.

Nors echoskopinis tyrimas dažniausiai skiriamas gydytojo, kai norima patikslinti diagnozę, ji rekomenduojama ir profilaktiniais tikslais. Echoskopinio tyrimo metu gali būti pastebėtos pirmosios ar net ikivėžinės stadijos, 3–4 mm dariniai: augliai, cistos, mazgai ir t. t.

Profilaktinis echoskopinis tyrimas ypač rekomenduojamas asmenims vyresniems nei 40 metų – mat tokiame amžiuje jau pradeda šlubuoti sveikata. Rimtesnių sveikatos sutrikdymų galima išvengti, atlikus tyrimą maždaug kartą į metus.

Apie profilaktinį echoskopinį tyrimą vertėtų pagalvoti ir jauniems asmenims, ypač, jei šeimos istorijoje yra pasitaikę vėžio atvejų (krūties, gimdos, prostatos ir pan.). Moterims paprastai rekomenduojama profilaktiškai išsitirti skydliaukę, krūtis, lytinius organus (gimdą, kiaušintakius, kiaušides), o vyrams – prostatą, sėklides.

Echoskopija – ne visiems atvejams

Kadangi echoskopija yra neskausminga, nesukelia šalutinių poveikių ir yra pakankamai tiksli, būtų puiku, jei ja galėtume ištirti kiekvieną žmogaus organą. Deja, oras ir kietos medžiagos nėra palanki terpė sklisti ultragarsui, todėl kaulams, plaučiams, žarnynui, skrandžiui echoskopija neatliekama. Šiems organams tirti pasitelkiami rentgenologiniai, magnetinio rezonanso ar kitokie tyrimai.

Nepaisant to, echoskopiniu tyrimu galima ištirti platų žmogaus organų spektrą. Ultragarsu tiriami:

  • pilvo vidaus organai (pvz., kepenys, inkstai, kasa);
  • šlapimo sistemos, moters ir vyro lytiniai organai (pvz., moterims tikrinama gimda, kiaušintakiai, vyrams – prostata, sėklidės);
  • skydliaukė, krūtys, sąnariai, limfmazgiai, kraujagyslės;
  • vaisiaus vystymasis.

Echoskopinio tyrimo metu gali būti tiriamas vienas organas ar jų grupė. Tyrimas padeda gydytojui pastebėti tiriamų organų anatominius pokyčius, t. y. auglius, cistas, mazgus ar kitokius darinius, taip pat – krūtų implantų, sąnarių plyšimus ir pan. Dėl to tai ir yra efektyvi priemonė vėžio ar kitų ligų prevencijai, kai simptomai nejaučiami, tačiau audinio pokyčiai jau prasidėję. Norėdami sužinoti, kaip gerai funkcionuoja organai, reiktų atlikti kraujo, šlapimo ar kitus, gydytojo rekomenduotus, tyrimus.

Mūsų klinikoje atliekami tiek echoskopiniai, tiek kraujo tyrimai. Daugiau informacijos apie echoskopinius tyrimus rasite paspaudę čia, o apie kraujo – čia.