„Antiaging“ – (anti – senėjimo) medicinos sritis
„Antiaging“ medicinos sritis skirta lėtinių ligų prevencijai, kartu siekiant išlaikyti gyvybingumą, gerą fizinę būklę ir pilnavertę sveikatą įvairiuose gyvenimo etapuose. Hormonų pusiausvyra ir terapija neatsiejama šios srities dalis. Jie gyvybiškai svarbūs optimaliam organizmo funkcionavimui, tai tarsi molekulės laiškanešiai, keliaujantys į įvairias ląsteles ir nešantys svarbią informaciją. Jungdamiesi prie ląstelių receptorių, perduoda ląstelei nurodymus, ką ir kaip atlikti, o svarbiausia skatina ląstelę atsinaujinti. Hormonai veikia derinyje, sutrikus vienai grandžiai, trinka ir kitos. Patiriamas lėtinis stresas, toksiniai faktoriai mus supančioje aplinkoje, maiste, dažnai nekokybiškoje kosmetikoje ir be abejo senėjimo procesas sąlygoją nežymius, o kartais ir kritinius hormonų lygių pokyčius, taip skatina atsigręžti į gamtą ir natūralumą.
Kodėl pakaitinė hormonų terapija?
Su amžiumi ir veikiant stresiniams bei toksiniams aplinkos faktoriams, hormonų lygiai mažėja, keičiasi pusiausvyra, ryškėja disbalansas. Hormonai mažėja iki 3% kasmet jau nuo 30 metų, pasiekus 80 metus, hormonų funkcija yra sumažėjusi iki 50%, tai įtakoja daugelio lėtinių ligų: osteoporozės, arterinės hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, nutukimo, depresijos, Alzhaimerio ligos išsivystymą, atsiranda įvairūs nusiskundimai ir simptomai, blogėja bendra sveikatos ir gyvenimo kokybė, pasitenkinimas savo sveikata.
Natūralių bio-identiškų žmogui hormonų skirtumai nuo sintetinių analogų
Bio – identiški hormonai pasižymi identiška žmogui chemine struktūra ir suteikia visapusišką natūralių žmogaus hormonų naudą. Tuo skiriasi nuo sintetinių, kurie tik panašūs, todėl svetimi žmogaus organizmui, trūksta fermentų ir kofaktorių, kad būtų saugiai panaudoti metaboliniuose procesuose, susidaro nepageidautini skilimo produktai, kurie gali būti net pavojingi žmogaus organizmui. Farmakologinės kompanijos nežymiai pakeisdamos cheminę struktūrą ir užpatentuodamos gautus produktus tikėjosi to paties efekto, deja išryškėjo įvairūs, net onkologines ligas sukeliantys šalutiniai reiškiniai.
Moksliniai tyrimai, kuriuose, naudojant pakaitinę hormonų terapiją, stebėti dažnesni krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų atvejai, nagrinėjo sintetinių, o ne natūralių - bio - identiškų hormonų poveikį, atvirkščiai tyrimai su bio - identiškais hormonais atskleidžia jų naudą be šalutinių poveikių.
Bio – identiški hormonai – kas tai?
Dauguma natūralių hormonų gaminama augalinių šaltinių pagrindu, išgaunami fitosterinai (pvz. diosgeninas) dažniausiai iš nemodifikuotos sojos ar ropės šaknų, kurie perdirbami labaratorijoje, sukuriant biochemiškai identišką struktūrą natūraliems žmogaus hormonams: progesteroną, pregnenoloną, estradiolį, estriolį, testosteroną, DHEA, 7- Keto DHEA, androstendioną, hidrokortizoną, melatoniną ir kitus. Jie pasižymi identiška biochemine struktūra bei tomis pačiomis fiziologinėmis savybėmis kaip ir žmogaus organizmo hormonai, todėl vadinami žmogaus bio - identiškais ir visapusiškai lenkia kasdieninėje medicinos praktikoje naudojamus, farmacinių kompanijų rekomenduojamus sintetinius analogus. Bio – identiškų hormonų biologinis prieinamumas ir pasisavinimas labai priklauso nuo į organizmą juos įnešančių medžiagų, galimos įvairios naudojimo formos ( kapsulės, pastilės, lašiukai, kremai, geliai ).Bio – identiškumas, individualios dozės ir deriniai, pagal individualų poreikį bei sveikatos būklę parenkamos vartojimo formos leidžia išvengti sintetiniams analogams būdingų šalutinių reiškinių, dar daugiau pasiekus pusiausvyrą, pakeičia ir eilę kasdien naudojamų sintetinių simptominių vaistų.
Bio – identiškų hormonų teikiama nauda:
- Lėtina senėjimo poveikį žmogaus organizmui.
- Suteikia daugiau energijos, jėgos ir ištvermės.
- Gražesnis kūnas, geresnė sveikata ir gyvenimo kokybė.
- Didina organizmo atsparumą įvairioms lėtinėms, senėjimo proceso įtakojamoms ligoms: osteoporozė, arterinė hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, nutukimas, depresija, Alzhaimerio liga.
Hormonų pusiausvyra ir balansas gerina gyvenimo kokybę bei saugo nuo įvairių lėtinių ligų. Sveika mityba, kokybiški maisto papildai, reguliarus fizinis aktyvumas, streso kontrolė ir hormonų balansas – pagrindiniai gyvybiškumo, gyvenimo džiaugsmo, puikios fizinės ir emocinės būklės šaltiniai.
Lytinių hormonų disbalansas
- Perimenopauzė
- Menopauzė
- Andropauzė
- Cistiniai pokyčiai krūtyse ir kiaušidėse
- Mėnesinių ciklo sutrikimai
- Persileidimai, nevaisingumas
Mažėjant lytinių hormonų (progesteronas, estradiolis, estronas, estriolis, testosteronas), keičiantis jų balansui, veikiant stresiniams hormonams (DHEA–S, kortizolis) ryškėja įvairūs simptomai. Simptomams šalinti moterys ir vyrai dažnai vartoja antidepresantus, benzodiazepinus miegui gerinti, širdies veiklą retinančius vaistus, antihipertenzinius, cholesterolį mažinančius, nesteroidinius priešuždegiminius vaistus galvos ir sąnarių skausmams slopinti. Daugeliu šių atvejų tikslinga koreguoti hormonų balansą – šalinti priežastį, o ne gydyti tik simptomus.
Estrogenai (estronas, estradiolis, estriolis): skatina kolageno gamybą, gerina audinių elastingumą, pasižymi antioksidaciniu poveikiu, taip lėtina senėjimo procesus, mažina raukšles, gerina libido, atmintį, pažintines funkcijas, didina endorfinų ir seratonino kiekį, taip gerina miegą ir emocinę būklę, saugo kaulinį audinį, reguliuoja temeratūrą organizme, todėl jų trūkumas sukelia karščio bangas menopauzėje. Išskirtinai estriolis saugo lytinius organus nuo vėžinių ląstelių vystymosi.
Estrogenų dominavimas - per didelis estrogenų kiekis taip pat gali būti problema – tai vadinama estrogenų dominavimu. Svetimi žmogaus organizmui estrogenai – ‘‘xeno-estrogenai‘‘, randami mus supančioje aplinkoje (maisto produktai, pesticidai, kosmetikos priemonės, plastiko gaminiai). Šie svetimi estrogenai skatina senėjimo procesus, kūno svorio didėjimą, skysčių kaupimą, žemą libido, migreninius galvos skausmus, sulėtėjusį mąstymą, nuotaikų svyravimus, lėtinį nuovargį, miego sutrikimus, fibrocistinius pokyčius krūtyse, fibromų ir kiaušidžių cistų formavimąsi, net alergijų ir autoimuninių ligų išsivystimo riziką.
Progesteronas: pasižymi raminančiu, atpalaiduojančiu,geros savijautos, antidepresiniu poveikiu,miegą, didina ląstelių deguonies koncentraciją, todėl lėtina senėjimo procesus, gerina libido, įtakoja insulino/gliukozės metabolizmą, mažina rezistenciją insulinui, hiperkorticizmą, taip mažina riebalinio, ypač pilvinio audinio kiekį, veikia kaip natūralus diuretikas, stimuliuoja osteoblastų veiklą, taip palaiko kaulinio audinio stiprumą,
Testosteronas: moters organizme gaminamas nedideliais kiekiais antinksčiuose ir kiaušidėse, toks pat svarbus kaip ir kiti lytiniai hormonai, jis reguliuoja ne tik seksualinį potraukį, bet ir suteikia energijos, pasitikėjimo, didina fizinę ištvermę ir raumenų masę, gerina raumenų tonusą, taip skatina medžiagų apykaitą ir mažina viršsvorį riebalų sąskaita, teigiamai veikia kaulų tankį, saugo kartu su kitais lytiniais hormonais nuo osteoporozės išsivystimo. Jei testosterono kiekis moters organizme viršija normas, ryškėja agresija, valdingumas, odos riebaluotumas, spuoguotumas, padidėja plaukuotumas, gali ryškėti vyriško tipo plaukuotumas.
Moters lytinių hormonų funkcijos disbalanso vertinimo anketos
Moters estrogenų disbalanso įtarimas:
Karščio bangos
Naktinis prakaitavimas
Priešmenstruacinis sindromas
Cistos krūtyse, kiaušidėse
Gausios, su krešuliais mėnesinės
Depresiška nuotaika
Apatija ir bendras silpnumas
Atminties sutrikimai, sulėtėjęs mąstymas
Nuotaikų svyravimai
Verksmingumas
Nerimas
Nemiga, miego sutrikimai
Krūtų, odos stangrumo, elastingumo mažėjimas
Plaukų slinkimas, retėjimas
Kūno svorio didėjimas
Nevaldomas alkis epizodais
Migrena
Patinimai, skysčių susilaikymas
Sąnarių lėtiniai skausmai
Stiprus širdies plakimas
Dažnos šlapimo pūslės infekcijos
Žemas libido (lytinis potraukis)
Makšties sausumas ir dirglumas
Šlapimo nelaikymas
Kaulų retėjimas (osteoporozė)
Moters progesterono disbalanso įtarimas:
Krūtų tempimas, skausmingumas, padidėjimas prieš mėnesines
Patinimai,skysčių susilaikymas prieš mėnesines
Cistos krūtyse, kiaušidėse
Endometriozė
Priešmenstruacinis sindromas Cikliniai migreniniai galvos skausmai
Dirglumas, pykčio epizodai
Nerimas, nuotaikų kaita
Priešmenstruacinis sindromas
Skausmingas mėnesinių ciklas
Mėnesinių ciklo sutrikimai
Trumpalaikiai atminties praradimai
Nemiga, miego sutrikimai
Didelis potraukis saldumynams, hipoglikemijos
Moters testosterono disbalanso įtarimas:
Žemas libido (lytinis potraukis)
Plonėjanti oda
Raumenų masės, tonuso mažėjimas
Lėtinis nuovargis, energijos stoka
Lėtėjantis mąstymas, atmintis
Ištvermės trūkumas
Raumenų skausmai, įsitempimas
Padidėjęs plaukuotumas
Gausus odos spuoguotumas
Riebi oda
Agresija
Nerimas ar nervingumas
Jei Jums būdingi 6 ir daugiau iš simptomų viename komplekse –
tikslingas hormonų profilio ištyrimas ir įvertinimas.
Andropauzė
Mūsų visuomenėje apie vyrų hormonų pokyčius su amžiumi prisimenama vis dar retokai ir pagalbos sulaukia tikrai ne kiekvienas. Vyriškų hormonų androgenų pradeda mažėti jau nuo 35 metų, vidutiniškai simptomai ryškėja nuo 40 – 45 metų, tampa varginantys apie 50 metus. Ilgainiui didėja ir lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų, osteoporozės, prostatos ligų rizika.
Vyrų lytinių hormonų - androgenų funkcijos disbalanso vertinimo anketos
Vyriškų hormonų - androgenų trūkumo įtarimas:
Žemas libido (sumažėjęs lytinis potraukis)
Sumažėję seksualinės galimybės
Sunkiau pasiekti ar išlaikyti erekciją
Lėtinis nuovargis ar energijos stoka
Sumažėjusi koncentracija ir /ar ištvermė
Mažėjanti raumenų masė
Kaupiasi intensyviau riebalinis audinys, ypač pilvinėje zonoje
Blogėjantis fizinis pajėgumas ir ištvermė sportuojant
Lėtėjantis mąstymas, atmintis, orientacija darbe
Depresinė nuotaika
Vyriško konkurencingumo mažėjimas
Miego sutrikimai, nemiga
Aukštas cholesterolis, hiperglikemija
Prostatos ligos
Osteoporozė – kaulų retėjimas
Vyriškų hormonų - androgenų pertekliaus įtarimas:
Agresija
Nerimas
Nervingumas, irzlumas
Nemiga
Odos spuoguotumas
Odos riebaluotumas
Galvos plaukų slinkimas
Jei Jums būdingi 6 ir daugiau iš simptomų viename komplekse –
tikslingas hormonų profilio ištyrimas ir įvertinimas.
Antinksčių hormonų veiklos išsekimas (vyrams ir moterims)
‘‘ADRENAL FATIGUE‘‘
Antinksčiai – tai endokrininės liaukos, kurios išskiria steroidinius hormonus, padedančius žmogaus organizmui susidoroti su stresinėmis situacijomis.
Antinksčių veiklos sutrikimai ir hormonų pokyčiai dažniausiai siejami su Kušingo liga ar sindromu, Adisono liga. Visgi pradiniai pagrindinių stresinių hormonų kortizolio, DHEA pokyčiai, sąlygoti patiriamo lėtinio streso, toksinių aplinkos faktorių, nekokybiškos mitybos dažnai lieka neįvertinti ir nepastebėti. Sresas gali būti labai įvairus: tai ne tik emocinis stresas, bet ir alinančios dietos, intensyvus fizinis krūvis, hipoglikemijos, alergijos, infekcijos ir t.t. Kortizolis veikia baltymų, angliavandenių, riebalų metabolizmą, reguliuoja arterinį kraujo spaudimą, didina energijos lygį organizme, gerina kraujagyslių vientisumą, gyvybiškai būtinas imuninės sistemos, atsparumo infekcijoms palaikymui.
Lėtinis stresas skatina antinksčius skirti kortizolį nepertraukiamai, ilgainiui rezervai senka, mažėja kito svarbaus antinksčių hormono DHEA koncentracija - vystosi antinksčių išsekimas. Dar daugiau DHEA mažėja ir natūraliai su amžiumi 50% iki 45 metų, 90% iki 45 metų, lyginant su 20 gyvenimo metais. Antinksčių, lytiniai ir skydliaukės hormonai veikia sinergistiškai, trinkant vienai grandžiai, trinka ir kitos, galimai ir iki viso organizmo hormonų išsekimo. Koregavus stresinius hormonus, gerėja tiek lytinių, tiek skydliaukės hormonų veikla, gerėja autoimuninių ligų, demencijos, lėtinio nuovargio sindromo, depresijos išeitys, mažėja kūno masė.
Antinksčių hormonų funkcijos disbalanso vertinimo anketa
(vyrams ir moterims)
Lėtinis nuovargis, silpnumas
Depresija
Didelis potraukis valgyti druską ir/ar saldumynus
Dirglumas, nepastovumas
Bloga koncentracija, atminties pablogėjimas
Nerimas
Sumažėjęs prakaitavimas
Miego sutrikimai
Susilpnėjusi imuninė sistema (dažnos infekcijos)
Alergijos
Sąnarių ir raumenų skausmai
Žemas libido (sumažėjęs lytinis potraukis)
Sunkiau pasiekti ar išlaikyti erekciją
Nykstantis raumeninis audinys
Žema kūno temperatūra, šaltos galūnės
Žemas arterinis kraujo spaudimas
Galvos skausmai
Sumažėjęs atsparumas stresui (fizinis ir/ar protinis krūvis, pervargimas, miego stoka, emocinės traumos, kūno sužalojimai, ligos, operacijos).
Jei Jums būdingi 6 ir daugiau iš simptomų šioje anketoje –
tikslingas hormonų profilio ištyrimas ir įvertinimas.
Skydliaukės hormonų veiklos sutrikimai
Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą ir kūno temperatūrą. Skydliaukės hormonų lygius atspindi trijodtironino (T3), tiroksino (T4) ir tireostimuliuojančio hormono (TTH) koncentracijos. Skydliaukės veiklą skatina arba slopina įvairūs faktoriai - stresas, kitų hormonų disbalansas, nepilnavertė mityba
Skydliaukės hormonų funkcijos disbalanso vertinimo anketos
(vyrams ir moterims)
Skydliaukės hormonų trūkumo – hipotirozės įtarimas:
Lėtinis nuovargis
Odos, plaukų, nagų sausumas, lūžinėjimas
Odos spuoguotumas
Plaukų slinkimas
Kūno masės didėjimas, sunku sumažinti
Edemos, skysčių kaupimasis
Šalčio netoleravimas
Šaltos pėdos ir plaštakos
Žema kūno temperatūra
Sumažėjęs prakaitavimas
Vidurių užkietėjimas
Sąnarių ir raumenų skausmai
Dažnos peršalimo ligos
Sulėtėjusi širdies veikla: arterinė hipotenzija, retas pulas, širdies veiklos perplakimai
Lėtiniai galvos skausmai
Depresinė nuotaika
Blogėjanti atmintis, koncentracija
Lytinės funkcijos sutrikimai, nereguliarus menstruacinis ciklas
Dislipidemija (aukštas cholesterolis)
Anemija
Skydliaukės hormonų pertekliaus – hipertirozės įtarimas:
Kūno masės mažėjimas
Dažnas tuštinimasis
Panikos priepuoliai
Nerimas
Nemiga
Irzlumas
Dažnas širdies ritmas, arterinė hipertenzija
Gausus prakaitavimas
Bloga koncentracija, atmintis
Drebulys rankų, kūno
Lytinės funkcijos sutrikimai, nereguliarus menstruacinis ciklas
Anemija, leukopenija, trombocitopenija
Jei Jums būdingi 6 ir daugiau iš simptomų viename komplekse –
tikslingas hormonų profilio ištyrimas ir įvertinimas.
Grįžti į "Endokrinologija"
Sporto g. 3, Kaunas info@azuolynospa.lt, TEL. 8 37 301 008, MOB. 8 640 45 761